sunktinis

sunktìnis, -ė adj. (2), suñktinis (1) 1. nupiltas, nulietas, nusunktas: Karvės teip ir sąla in bulbų sunktìnį vandenį (nusunktą nuo išvirusių bulvių) Trgn. 2. daromas ne grūdant, o išsunkiant, nukošiant per rėtį (apie bulvių košę): Suñktines košes dėl to virė, kad bulvės seniau buvo mažilelės Šts. Mes suñktinę [košę] verdam Slnt.